Kotivwar: Difference between revisions
No edit summary |
No edit summary |
||
Line 6: | Line 6: | ||
|harita = CIV orthographic.svg |
|harita = CIV orthographic.svg |
||
|cuyoxaher = [[Abijan]]<br />[[Yamusukro]] |
|cuyoxaher = [[Abijan]]<br />[[Yamusukro]] |
||
| |
|peryaje = 322 463 km²<ref name="wf">[https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/cote-divoire/ "Cote d'Ivoire"] (fe [[Englisa]]). ''The World Factbook''. Central Intelligence Agency.</ref> |
||
|demoje = 28 088 455 (2021)<ref name="wf" /> |
|||
|resmi_basa = [[Fransesa]] |
|resmi_basa = [[Fransesa]] |
||
|nasyonli_basa = |
|nasyonli_basa = |
Revision as of 13:04, 24 March 2021
Kotivwar | |||
---|---|---|---|
| |||
Cuyoxaher | Abijan Yamusukro | ||
Peryaje | 322 463 km²[1] | ||
Demoje | 28 088 455 (2021)[1] | ||
Resmi basa | Fransesa | ||
Kotivwar (Fransesa: Côte d'Ivoire), or Jumhuri Kotivwar (Fransesa: République de Côte d'Ivoire) fol resmi name, is presidiyenli jumhuri in Afrika hu da le ikawkalcu of Franse fe 7 de mesi 8, 1960.[1] Kotivwar is 70yum maxim peryajepul dexa in globa,[2] ji har max kom 28 mega insan, Kotivwar is 52yum maxim demojepul dexa in globa.[3]
Demo
Demoje de Kotivwar is 28 088 455 (tahmini fe 2021). Fe 2020, 51.7% fe ogartim is xaheryen. Fe 2021, 5.355 mega insan ogar fe Abijan, maxim dayo xaher in Kotivwar, ji 231 kilo insan ogar fe Yamusukro, cuyoxaher de Kotivwar.
58.74% fe ogartim minmo lawo kom 25 nyan. Demoje nyanli xunjan fe 2.21% (tahmini fe 2021).
Resmi basa de Kotivwar is Fransesa mas 60 alo basa bepala. Dini de 33.9% fe demoje is Kristoismo, ji 19.1% fe demoje no pratika he ban dini (tahmini fe 2014).[1]
Geografi
Peryaje de Kotivwar is 322 463 km² (70yum maxim dayo dexa), dacu dayoje de Norge.[2] Sui koberi 4460 km² of peryaje. Kotivwar loka intre Burkina (545 km fe dexali byen), Gana (720 km), Gine (816 km), Liberi (778 km) ji Mali (599 km), ji to hare 515 km fe kosta ton Bahari Atlanti fe sude.
Maxim gao loka is Jabal Nimba fe 1752 m ji maxim cote loka is Gulfo Gine fe 0 m. Nongyoli geo koberi dacu 64.8% fe peryaje fe 2018, ji drevolar koberi dacu 32.7% fe peryaje fe 2018.[1]
Krasia
Kotivwar is presidiyenli jumhuri. Presidiyen Alassane Ouattara is dexakef xorfe 4 de mesi 12, 2010 ji Hamed Bakayoko is krasiakef xorfe 30 de mesi 7, 2020. Demo seleti presidiyen har tupyoya. Kompleto maxoriya kufi cel na triunfa. Tupyoya beorganisa fe moy lima nyan.[1]
Lista fe presidiyen:[4]
- Félix Houphouët-Boigny (7 de mesi 8, 1960 – 7 de mesi 12, 1993)
- Henri Konan Bédié (7 de mesi 12, 1993 – 24 de mesi 12, 1999)
- Robert Guéi (25 de mesi 12, 1999 – 25 de mesi 10, 2000)
- Laurent Gbagbo (26 de mesi 10, 2000 – 11 de mesi 4, 2011)
- Alassane Ouattara (4 de mesi 12, 2010 – nunya)
Lista fe zona
Zona | Cuyoxaher | Demoje (2014) |
---|---|---|
Abijan (Abidjan)[nota 1] | Abijan (Abidjan) | 4 707 404 |
Ambol (Hambol) | Katyola (Katiola) | 429 977 |
Anyebi-Tyasa (Agnéby-Tiassa) | Agbovi (Agboville) | 606 852 |
Bafing (Bafing) | Tuba (Touba) | 183 047 |
Bagwe (Bagoué) | Bundyali (Boundiali) | 375 687 |
Belye (Bélier) | Yamusukro (Yamoussoukro) | 346 768 |
Bere (Béré) | Mankono (Mankono) | 389 758 |
Bunkani (Bounkani) | Buna (Bouna) | 267,167 |
Cologo (Tchologo) | Ferkesedugu (Ferkessédougou) | 467 958 |
Folon (Folon) | Mininyan (Minignan) | 96 415 |
Gao Sasandra (Haut-Sassandra) | Daloa (Daloa) | 1 430 960 |
Gbeke (Gbêkê) | Bwake (Bouaké) | 1 010 849 |
Gbokle (Gbôklé) | Sasandra (Sassandra) | 400 798 |
Gemon (Guémon) | Dekwe (Duékoué) | 919 392 |
Go (Gôh) | Ganyoa (Gagnoa) | 876 117 |
Gontugo (Gontougo) | Bonduku (Bondoukou) | 667 185 |
Gran Pon (Grands Ponts) | Dabu (Dabou) | 356 495 |
Ifu (Iffou) | Daukro (Daoukro) | 311 642 |
Indenye-Jablin (Indénié-Djuablin) | Abenguru (Abengourou) | 560 432 |
Kabadugu (Kabadougou) | Odyene (Odienné) | 193 364 |
Kavali (Cavally) | Giglo (Guiglo) | 459 964 |
La Me (La Mé) | Adzope (Adzopé) | 514 700 |
Lo-Jibwa (Lôh-Djiboua) | Divo (Divo) | 729 169 |
Marawe (Marahoué) | Bwafle (Bouaflé) | 862 344 |
Moronu (Moronou) | Bongwanu (Bongouanou) | 352,616 |
Nawa (Nawa) | Subre (Soubré) | 1 053 084 |
Nzi (N'Zi) | Dimbokro (Dimbokro) | 247 578 |
Poro (Poro) | Korogo (Korhogo) | 763 852 |
San Pedro (San-Pédro) | San Pedro (San-Pédro) | 826 666 |
Sudeli Komoe (Sud-Comoé) | Abwaso (Aboisso) | 642 620 |
Tonkpi (Tonkpi) | Man (Man) | 992 564 |
Worodugu (Worodougou) | Segela (Séguéla) | 272 334 |
Yamusukro (Yamoussoukro)[nota 1] | Yamusukro (Yamoussoukro) | 355 573 |
Notalar
Ofatalar
- ↑ 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 "Cote d'Ivoire" (fe Englisa). The World Factbook. Central Intelligence Agency.
- ↑ 2.0 2.1 "Country Comparisons – Area" (fe Englisa). The World Factbook. Central Intelligence Agency.
- ↑ "Country Comparisons – Population" (fe Englisa). The World Factbook. Central Intelligence Agency.
- ↑ "Countries Ci-Co – Côte d'Ivoire" (fe Englisa). Rulers.
- ↑ "Regions of Côte d'Ivoire (Ivory Coast)" (fe Englisa). Statoids.
Dexa in Afrika |
---|
Angola • Benin • Botswana • Brazavilkongo • Burkina • Cadi • Centroafrika • Ekwatoragine • Eritra • Gabon • Gambi • Gana • Gine • Ginebisaw • Ityopi • Jazair • Jibuti • Kabuverdi • Kamerun • Kenya • Komori • Kinsasakongo • Kotivwar • Lesutu • Liberi • Libi • Madagaskar • Magribi • Malawi • Mali • Masri • Mawris • Mozambiki • Muritani • Namibi • Nayjeri • Nijer • Rundi • Rwanda • San Tome ji Prinsipe • Seycel • Senegal • Syeraleon • Somali • Sudan • Sudeafrika • Sudesudan • Swatini • Tanzani • Togo • Tunisi • Uganda • Zambi • Zimbabwe |